Keliavome į Graikiją tryse: mama ir dvi dukros, kad praleisti šioje šalyje garbingą mamos jubiliejų. Su sese labai džiaugėmės kelione, nes toks buvo mamos noras. Džiaugėmės kad Mama pasirinko ne verkšlenti, graudentis ir gailetis praėjusių laikų, o nusprendė surizikuoti. Jai tai buvo didelis iššūkis, nes mama ne tik garbingo amžiaus, turinti sveikatos problemų, bet ji ir labai baugšti, atsargi, išranki. Sunku apsakyt kaip jaudinomės dėl tokio jos noro, nes žinojom, kad mama net skrydžio lėktuvu bijo... Tad kelionė tiek jai, tiek mums buvo rimtas išbandymas nuo pat jos pradžios. Nežinau ką bedainuotų Prūsaitis tokia proga, kai mamai vos ne du kartus po trisdešimt devyyyynis....
💗💗💗 Labai didžiuojamės savo Mama 💗💗💗
Skrydis buvo sėkmingas. Iš Vilniaus Atėnus pasiekėme per nepilnas tris valandas.
Mama labai džiaugėsi, kad „Wizz Air“ skrydžių bendrovė informaciją keleiviams apie skrydį teikė ir lietuvių kalba. Suprasdama kas sakoma, mama jautėsi rami, tad ir mums užduotis skrydžio metu mamai "užkalbėti dantis" nebuvo sudėtinga.
Atskridus ėmėme žvalgytis iš anksto išsinuomotos Toyotos Yaris, kurią buvo pažadėję atvaryt į oro uostą. Neradę savo vardų oro uoste pasitinkančių asmenų laikomose kortelėse, šiek tiek sunerimome.
Pasirašėme reikiamus dokumentus, sėdome į išsinuomotą automobilį ir pajudėjome link Kastraki, kur iš anksto buvome užsisakėme nakvynę. Atstumas beveik 400 kilometrų, tačiau įveikiamas, kai žinai kur vyksti, ką planuoji pamatyti ir koks grožis laukia. O mūsų planuose buvo pamatyt Meteoros vienuolynų kompleksą, apžiūrėt Peloponeso pusiasalį bei aplankyt Atėnus. Planas didelis, tad norėdamos jį įgyvendint turėjome laikyt tempą. 😀Didžiąją kelio dalį link Kastraki įveikėme važiuodami autostrada. Pasitaikė nemažai įvairaus dydžio tunelių, padedančių įveikti kalnuotas vietoves.
Įveikiant suplanuotą atstumą bei tolimesnės kelionės metu, važiuojant autostradomis teko mokėt už kelią. Nors mokėtinos sumos ir nebuvo nedidelės, svyruojančios nuo vieno iki beveik keturių eurų, tačiau kai tai teko daryt pavažiavus keliu dvidešimt - penkiasdešimt kilometrų, kelionės pabaigoje turėjome jau didžiausi pluoštą mokėjimo kvitų, kurie nedžiugino :(👉
O štai tokie vaizdai akį džiugino 👇
Pavakarojom,
pasigrožėjom
ir ėjom ilsėtis, nes žinojome, jog laukia nuostabus rytojus 😊
Atsikėlus papusryčiavom ir išsiruošėm vienuolynų kompleksų apžiūrai. Vykome automobiliu, po truputį juo kilome vis aukštyn, tačiau kelias nebuvo bauginantis.O atsivėręs grožis,tai žodžiais neapsakomas 😍 Mama bijo aukščio, tai be galo džiaugėmės kad atsivėrusios grožybės ją suviliojo ir privertė valdyt savo baimes, stengtis nematyt pavojų ir žiūrėt tik į tai kad džiugina akis 😊😊😊
Šiuo metu Meteorą sudaro šeši vienuolynai. Vienuolynai yra pastatyti ant natūralių smiltainio uolų stulpų.
Vienuolynas Agia Triada turi nesaugiausią ir nepatogiausią vietą. Daugeliui ši kalva jau pažįstama ir matyta viename iš Džeimso Bondo kino filmų.
Kai vienuolynais labiau ėmė domėtis turistai, buvo nutiestas naujas kelias. Dabar iki vienuolynų galima pakilti serpantininiais uolose iškirstais laipteliais. Daugelyje vietų virš bedugnių permesti siauri tilteliai. Visus apsilankiusius turistus vienuolynai stebina unikalių freskų, ikonų bei drožinių kolekcijomis ir svaiginančiais bei užburiančiais kalnų vaizdais.
Megalo Meteoro vienuolynas - didžiausias iš visų vienuolynų pastatytas 625 m aukštyje. Norint patekti į šį vienuolyną, kaip ir į daugelį kitų, reikia įveikti statų šlaitą. Tai ganėtinai nesunku lyginant su prabėgusiais šimtmečiais, kada vienintelis būdas patekti į vienuolyną buvo specialus krepšys, į kurį įsodintą žmogų tam skirto įrenginio pagalba pakeldavo aukštyn.
Agiou Stefanou – tai moterų vienuolynas. Jame gyvena 32 vienuolės. Į šį vienuolyną patekti paprasčiau - tam per prarają nutiestas tiltukas.
Uolose laipteliai iki vienuolynų buvo iškalti tik XX amžiaus pradžioje. Kaip pirmieji vienuoliai patekdavo į stačių uolų viršūnes ir kaip jiems pavykdavo į tokį aukštį užkelti statybines medžiagas - vis dar paslaptis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą