Kur keliaut: I dalis. Atvykimas į Agadirą

Kelionę į Maroką planavome iš anksto, nes esame ne iš tų kurie mėgtų daryti viską ekspromtu. Be to mūsų kompanija buvo pakankamai didelė – 7 suaugę asmenys ir vienas vaikas. Tad dar prieš išvykstant mūsų kelionės planas buvo sudarytas, https://www.booking.com/ užsakytos nakvynės net šešiose skirtingose vietose bei išnuomoti du automobiliai.

Išaušus lemtingajai dienai iš Vilniaus oro uosto išskridome į Maroką, Agadiro miestą. Skridome su Wizzair oro bendrove, lėktuvo bilietus buvome užsisakę https://wizzair.com/lt Skrydžio metu gavome daug informacijos apie skrydį lietuvių kalba, tad džiaugėmės girdėdami informaciją sava kalba, kas ne dažnai pasitaiko :).

Štai ir atvykom :)

Sėkmingai nusileidus Agadir Al Massia oro uoste, praėjome muitinės patikrą. Buvo reikalinga užpildyti oro uoste platinamus pateikus lapelius su klausimais ( kažkas panašaus į deklaraciją) apie tai iš kur atvykome, kuom dirbame, kur apsistosime, kokiu tikslu atvykome ir pan. Taigi užpildę šiuos lapelius, pateikę pasus, patikrą praėjome.

Kadangi Maroke atsiskaitymai vyksta dirhamais, tai

dar oro uosto valiutos keityklose išsikeitėme pinigų

Išėję ir oro uosto, ėmėmės dairytis automobilių nuomos kompanijos atstovo, kuris žadėjo mus pasitikt oro uoste. Šiek tiek nerimavome, nes automobilius buvome rezervavę iš vietinio nuomotojo. Rinkomės tokį variantą, nes kompanijos, esančios oro uoste, užsakymams taiko pakankamai didelius užstatus. Tai mūsų netenkino, tad ieškojome pasiūlymų su mažu užstatu ir mums pavyko rast auto nuomos kompaniją Agadire, kuri sutiko išnuomoti savaitei du ekonominės klasės automobilius už 300 eurų užstatą ir nedidelį nuomos mokestį. Džiaugėmės pasiūlymu ir šiek tiek nerimavome ar susitarimas bus įvykdytas. Taigi, išėjus iš oro uosto, prie automobilių aikštelės pamatėme žmogų, laikantį kortelę su mūsų vardais. Apsidžiaugėme jį matydami :) Smagu, kai svetimoj šaly pasijauti laukiamas :)

Apžiūrėjome automobilius. Pasigedome vaikiškos kėdutės, dėl kurios buvome aptarę iš anksto. Nors agentas nemokėjo anglų kalbos, o mes nemokėjome jo mokamos prancūzų kalbos, greit problemą išsprendėme naudodamiesi mobiliojo ryšio telefone turimomis vertimo programomis ir agentas pažadėjo kėdutę atvežt į viešbutį. Taigi išvykome į Agadiro miestą, apie 26 kilometrų atsumu nuo oro uosto, kur buvome užsisakę viešbutį pirmai nakčiai Agadire. Buvo labai malonu, kad vos spėjus mums apsigyvent viešbutyje buvo pristatyta ir vaikiška kėdutė.
Tad apsigyvenome, pasivaišinome nuostabiomis viešbučio siūlomomis sultimis, pavalgėme ir išėjome pasivaikščiot po miestą, pasisveikint su vandenynu.

Pavaikštinėję grįžome į viešbutį, truputį pavakarojom ir ėjome ilsėtis, nes žinojome kad laukia nauja diena, nauji įspūdžiai.

Miegojosi gerai, nors paryčiais vis girdėjosi per garsiakalbius sklindantis kvietimas melstis. Iš pradžių net nesusigaudėme kas vyksta, nejauku ir neramu pasidarė, bet greit susigaudėme kas vyksta ir saldžiai toliau miegojom :)

Sekantį rytą papusryčiavę išsiregistravome iš viešbučio, nes naujoje vietoje jau laukė kitas išnuomotas būstas ir išvykome. Dieną pradėjome nuo apsilankymo turguje.

Įspūdinga. Vaikštinėdami po jį, išmokome derėtis dėl kainų. Dauguma atvejų pardavėjui gali sakyt, kad pirksi prekę už trečdalį šio nurodytos kainos, ir dar šiek tiek su jais pasiderės ir nesutikus mokėt daugiau, tokia pozicija pasiteisino. Taigi prisipirkom argano aliejaus, vaisių, šiaip smulkmenų.

Pabendravom su po turgų vaikštančiais marokiečiais, apsivilkusiais keistais rūbais, siūlančiais fotografuotis su jais ir aišku prašantys už tai paaukoti pinigų. Greit įsitikinome, kad su jais prasidėti neverta. Sutikę šiuos raudonai vilkinčius asmenis, geriau nesileiskit su jais į kalbas :)