Paulo Coelho rašė, kad "Galimybė įgyvendinti svajonę- štai kas daro gyvenimą įdomų". Gyvename matyt tikrai įdomiai, įvairiai, nes kelione į Bavarijos kraštą Vokietijoje vienu kartu mes įgyvendinome net dvi svajones. Ši žiemos ( vasario mėn.) išvyka skyrėsi nuo ankstesniųjų mūsų kelionių. Vykome į svečius pas ten gyvenančius artimuosius. Tad laiką skyrėme ir bendravimui su brangiais žmonėmis ir pažinčiai su Vokietija.
Skridome su Raynair iš Vilniaus į Nurembergo oro uostą. Pirmą kartą lėktuve pataikėme ant juokaujančio lietuvio stiuardo. Pralinksmino jo juokeliai apie nusileidimus pakely Pravieniškių ir Panevėžio kalėjimuose, kur išlaipins keleivius ir pan. 😮 Tik kartu skridus mama juokų nesuprato ir išsigando, kad teks tiek daug kartų leistis ir kilt 😂😂😂. Na bet juokai ir liko juokais. Skridome be nuotykių iki Nurembergo. Pačio miesto likome neapžiūrėję, nes išvykome Viurchburgo link.
Apžiūrėjome šį miestelį, jame esančias bažnyčias.
Ši bažnyčia išsiskyrė tuo, kad tikintieji meldžiasi ir klausosi sėdėdami ratu - vieni prieš kitus, o kunigas ar kiti kalbėtojai kalba ne iš tribūnų, o stovėdami šalia. Bažnyčia katalikų.
Buvome įspūdingoje rezidencijoje. Tačiau viduje draudžiama ją fotografuoti.
Išgėrėme po taurę vyno ant Maino upės tilto, ką mėgsta daryti vietiniai ir atvykėliai. Prie tilto pilna vyno ir taurių pardavėjų, nes geru oru čia pilna žmonių. Buvome įspėti, kad čia įprasta matyt besilankančias tos pačios lyties poras, t.y. lesbietes ir gėjus. Matyt matėme tokias poreles, bet tai visiškai nekrito į akis, nes niekas aplinkiniams savo santykių neafišavo. Elgėsi įprastai, neatskirtum draugai ten ar porelė. Manau kad būtent tai ir lėmė, kad ant tilto buvo pilna žmonių ir visi susibūrę praleist laiko ant tilto jautėsi vienodai smagiai. Išgėrėme ir mes po taurę, pasidžiaugėme šiluma, nes oro temperatūra buvo apie +15, kai Lietuvoj tuo metu dar sniegas ir šaltukas spaudė :)
Važiuojant link Franfurto privažiavome Aschfenburgą, kuriame radome gražią pilį.
Pasivaikščiojome aplink ir pasigrožėjome 😉
Apsilankėme ir žaviame Budingeno miestelyje. Matėme, kad miestelyje pilna varlių skulptūrėlių, tik deja, kuom jos nusipelniusios miesteliui likome nesužinoję.
Tikiuosi tų varlių nuopelnus išsiaiškinti 😉
Aišku, šis aprašymas neatspindi viso krašto grožio, nėra išsamus. Tikimės, kad bus progų šį puslapį papildyti naujais objektais, kuriuos pamatysime ateityje - nes grįžus iš kelionės smagiausia buvo gauti žinutę "Buvot laukiamos" ❤❤❤
Tad iki naujų susitikimų 😍
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą