Žvalgėmės pigių lėktuvo bilietų kovo mėnesiui. Juos radus paaiškėjo ir mūsų atostogų kryptis - Gran Kanarija. Ir kodėl gi ne, pagalvojom, juk dar nebuvę 😎👌 Pirkome skrydžius su Raynair iš Vilniaus į Frankfurto Hano oro uostą, iš ten į Las Palmas Gran Kanariją. Nesu prietaringa, tačiau Vilniaus oro uoste patikros metu nukritus ir sudužus veidrodėliui šiek tiek sunerimau - kažin ar skrist, ar tik nelaukia ateity nemalonumai. Užbėgdama įvykiams už akių pasakysiu tik tiek, kad įvairių nemalonumų šioj kelionėj turėjom daugiau nei bet kada. Ar tai susiję su sudužusiu veidrodėliu paliksiu spręsti patiems :)
Pirmuosius apartamentus užsisakėme Maspalome, maždaug 30 km nuo oro uosto. Iš anksto sutarėme su apartamentų savininke dėl atvykimo apsigyventi naktį, nurodėme atvykimo laiką, skrydžio numerį. Deja, pasirodo to negana 😒 . Išsinuomotu iš AutoReisen ( nuomos sąlygos geros, be užstato, jei ką domins konkrečiau klauskit žinute) automobiliu išvykome į išsinuomotus apartamentus. Atvykus ir prie apartamentų vartų paskambinus savininkei, buvome nemaloniai nustebinti, kai ji pasakė esanti išvykusi į šiaurinę šalies pusę ir atvešianti raktus už valandos į oro uostą. Ne kartą esam užsisakinėję apartamentus, užsisakinėjom netgi Afrikoj, bet kad raktų reiktų ieškot oro uoste - to dar nebuvę 😠 . Iš savo patirties sprendžiu, kad ispanai nėra žodžio žmonės - matyt kuo laisvesnė šalis, tuo žmonės labiau nerūpestingi, atsipūtę... Šioj situacijoj neliko nieko kito kaip tik sėsti į mūsų išsinuomotą Golfiuką ir vykti pasiimti raktų, kad kuo greičiau apsigyventi ir eiti pailsėti.... Ir ką, ar tai ne sudužusio veidrodžio pirmasis nevykęs pokštas? 😱
Ryte apsižvalgėme aplink. Atrodė gražu :)
Švietė ir šildė saulutė. Ant vieno pastato termometras rodė +31, tad pasukome tiesiai link Maspalomo kopų.
Šiek tiek pasivaikščiojus kopomis ėmė kaisti kojų pėdos. Nusprendėme
kuo skubiau eiti link vandenyno, kad įmerkti kojas į vandenį. Ėjome sekdami žmonių pėdas smėly. Ir štai vėl netikėta gyvenimo išdaiga - atėjome i nudistų pliažą. Čia nudistai žaidė tinklinį, maudėsi, deginosi.. Mūsų grupė nebuvo nusiteikusi tokiam pliažinimuisi, tad nusprendėme eiti palei vandenyną ir susirasti sau tinkamą pliažą. 😎 Nesame laukiniai, nevarstėme aplinkinių akimis ir eidami palei vandenyną tikėjomis atsidurti mums įprastame pliaže. Kad ir kaip stengėmės nekreipti dėmesio į aplinkinius, bet nepažiūrėti į vyrus, savo penius apraizgiusius vielomis, odiniais diržais - nepavyko :) 😷 Ir ko čia jie taip?..... 😲
Radę informacijos, kad 9 valandą vakare vyks karnavalas, nuvykome jo pažiūrėti. Ir čia vėl netikėtumas - visas karnavalas gėjų, transvestitų pasirodymai . Eidami ten nebuvome radę jokios informacijos, kad šis renginys būtų skirtas kokio tai amžiaus ar pažiūrų žmonėms. Scena buvo pastatyta prie viešbučio, įėjimas visiems laisvas ir nemokamas. Pasirodymai buvo kruopščiai parengti, daug sceninių dekoracijų, šviesų, geros muzikos. Matėsi, kad rengiant pasirodymus įdėta daug darbo, lėšų. Prieš porą mėnesių teko lankytis Paryžiuje "Lido" šou - tai šis karnavalas savo blizgesiu nelabai skyrėsi. Tik "Lido" už pasirodymą mokėjome apie 100 eurų o čia - nemokamai. Ir aišku skirtumas tame - kad čia visų pasirodymų pabaigos buvo vienodos, visi gyvūnai, princesės savo pasirodymų pabaigoje virto išsirengusiais vyrais 🙈 🙉 🙊 🙉.
Sekantį rytą išvykome į Puerto Rico. Plaukėme laivu pažiūrėti delfinų.
 |
Pasirinkom nediduką laivelį, kad būti arčiau vandens. Išvyka kainavo 30 eurų žmogui. Truko apie 2,5 val.
Matėme dviejų rūšių delfinus. 😍 Mažesnieji buvo išdykę, nardė apie mūsų laivelį, o didesnieji - atsargūs, neprisileidžiantys priplaukti arčiau.😀
Sutikome ir vėžliuką, kuris plaukė iškėlęs virš vandens savo mažą galvytę. 😂
Truputį pasižvalgėme po miestelį. Pasigrožėjome😍
Iš Puerto Rico suplanavome nuvykti iki Mogan. Žmogus planuoja, o dievas juokias...- lyg šitaip sakoma, kai gaunasi visai kas kita nei tikiesi.😀 Pražiopsoję kelio posūkį, atsidūrėme serpantinuose. Vyras automobilį vairavo atsipūtęs, gėrėdamasis atsiveriančiais vaizdais. Tuo tarpu visi keleiviai stebėjome ne aplinką, o vairuotoją, kad tik jis susikauptų ir atidžiai vairuotų. Jautėmės lyg išgyvenimo kely.😮 Nors tas kelias ir nebuvo aukščiau, nei serpantinai kuriais po kelių dienų kilom pažiūrėti Roque Nublo uolos, iškilusios 1813 m virš jūros lygio, tačiau turistams pritaikytas kelias buvo daug saugesnis, nei tas į kurį atsitiktinai nuvairavome. Net filmuoti ar fotografuoti rankos nebekilo😓😓😓.
Sėkmingai nusileidę vykome atsigaivint link vandenyno. Radome labai gražų, jau apytuštį paplūdimį :)
Buvo smagu 😊😊😊 
Kaip jau minėjau anksčiau, vykome serpantinais pasigrožėti Roque Nulblo uola.Šįkart kelionė serpantinais buvo smagi. Džiaugėmės atsiveriančiais vaizdais, vingiuojančiu keliu, kurio nebuvo streso važiuoti.
Iki valios prisigrožėjome kalnais, gamta. Patraukėme link Galdar.
Pravažiavome miestelius, siauromis gatvelėmis, gražiais pastatais.
Net nepajutome kaip sutemo.😄 Paskutinei nakvynei Gran Kanarijoje apsistojome Las Palme. Apsižvalgėme senamiestyje, pasivaikščiojom vandenyno pakrante ir pavakarieniavom Amigo Castilo bare- restorane apie kurį skaitėme http://windarella.com/2019/03/13/ziemojimas-gran-kanarijoje/ . Ačiū Windarella už rekomendaciją, nes patys tikrai būtumėme praėję pro šalį pro šią pakankamai neišvaizdžią bet skaniai maitinančią įstaigą :).
Baigėsi atostogos ir laikas namo 🙈
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą