Kur keliaut: Kroatija – Juodkalnija

Kroatija – Juodkalnija

Šią kelionę ilgai dėliojom, planavom, turėjom daug norų ir planų. Ir štai birželio 8 d. mes jau skrendame jungiamuoju skrydžiu Vilnius - Stokholmas – Dubrovnikas. Stokholmo oro uoste tarp jungiamųjų skydžių buvo 45 min, spėjome, bet laiko buvo mažokai. reikėjo paskubėt, bet šiaip viskas gerai :)

Nusileidus Kroatijos Dubrovniko oro uoste susiradome rezervuotus automobilius. Ir pirmą kartą susidūrėme su nemažais užstatais kreditinėse kortelėse, kas mums buvo keista po kelionės į Maljorką, kur užstatų nereikėjo. Su kompanijų atstovais šiek tiek pasiderėjome ir pavyko išsinuomoti mažėmis užstatų sumomis.

Iš oro uosto pajudėjome link Juodkalnijos kur buvome rezervavę apartamentus. Nors planavome keliat ir po Kroatiją ir po Juodkalniją, nakvynes visas pasirinkome Juodkalnijoje, kur nuomos kainos buvo mažesnės. Iki pirmų išsinuomotų apartamentų kelias buvo netolimas, apie 24 km, tik, kad reikėjo pravažiuoti pasienį su patikromis ir štampais pasuose, dėl ko kartais susidarydavo nemažos eilės.

Apartamentus buvome rezervavę Žvinje miestelyje ant Kotoro įlankos kranto. Apartamentų vienoj pusėj - vanduo, kitoj - kalnas. Vaizdas labai gražus. Vakare stebėjome gražų apšvietimą kitoj kranto pusėj Herceg Novi mieste. Apartamentuose buvome laukiami, kambariai paruošti. Įsikūrėme, išsimaudėme baseine, apsižvalgėme apylinkėse.

Kroatija

KRK nacionalinis parkas

Kitą dieną mūsų laukė nemenkas atstumas, nes planavome nuvykti į KRK nacionalinį parką, todėl ryte po pusryčių ir išvykome. Kelias buvo geras. KRK parke plaukėme laivu, stebėjome krioklius, maudėmės. Šauniai praleistas laikas.

KRK nacionalinis parkas

Grįžtant užsukome į Trogiro miestelį, 7 km nuo Splito miesto. Trogiras – Kroatijos Dalmatijos pakrantėje įsikūręs gražus, istorinis miestas su siauromis gatvelėmis bei akmeniniais namais. Dailus senamiestis, kuriam jau daugiau nei 2000 metų. Turintis uostą ir gražią pakrantę. Vakare ji labai gyvybinga.

Trogiras

Sekančią dieną vykome į Dubrovniko miestą. Tai yra vienas gražiausių Kroatijos miestų ir magiškiausių miestų Europoje – senamiesčio mūro sienos juosia marmuru klotus grindinius ir šviesius senovinius namelius bei itališkai siauras gatveles.

Gynybinės sienos – tai gerai išsilaikiusios nuo X a. miesto sienos, kurių ilgis daugiau nei 1900 metrų, o aukštis kai kuriose vietose siekia net 25 metrus.
Stradun – pagrindinė miesto gatvė, kurioje veikia kavinės, restoranai, barai ir parduotuvės. Gatvė apsupta gynybinių miesto sienų ir driekiasi iš vakarų į rytus.
Vakariniame gatvės gale yra Pilės vartai bei XV a. Didysis Onofrio fontanas, o rytinėje gatvės dalyje galima pamatyti Pločo vartus bei Mažąjį Onofrio fontaną.
Dubrovniko katedra – tai puošni barokinio stiliaus katedra.
Šv. Blažiejaus bažnyčia – tai barokinio stiliaus bažnyčia, skirta miesto globėjui – Šv. Blažiejui.
Sponza rūmai – prabangūs Renesanso ir Gotikos architektūros rūmai Stradun gatvėje, pradėti statyti XVI a. pradžioje.

Dubrovnikas

Keltuvu kėlėmės į Sergijaus kalną, nuo kurio atsiveria vaizdas į visą senamiesčio panoramą, Adrijos jūrą bei aplink išsidėsčiusių salelių grožį.

Pasigrožėję ir pasivaikščioję po Dubrovniko senamiestį laiveliu plaukėme į Lokrumo salą, kurioje laisvai gyvena povai ir triušiai, vaikštinėjantys po salą ir paplūdimį. Jautėmės lyg patekę į rojų.

Lokrum sala

Saloje pušys, egzotiniai tropiniai augalai, takeliai pavėsyje, negyvasis ežeras, gražūs paplūdimiai ir nuostabus vaizdas į Dubrovniką bei atvirą jūrą. Parko viduryje yra vienuolių Benediktinų XII a. vienuolynas.

Be to tuo metu Lokrum saloje vyko serialo „Sostų karai“ ("Game of thrones") ekspozicija. Kurio scenų buvo filmuojama ir Dubrovniko mieste.

"Sostų karai"

Dubrovniko mieste buvo gana brangu, vien už automobilių stovėjimą sumokėjome nemažus pinigus.

Kitą dieną apsižvalgėme Herceg Novi mieste, kuris žymus pilimi Forte Mare, pastatyta 1382 m., austrų imperijos laikų XVIII a. bokšto laikrodžiu, Kanli bokštu. Poto patys su automobiliais kėlėmės keltu į kitą įlankos pusę. Tai nebrangi paslauga, apie 4,50 eur už vieno automobilio ir jo keleivių perkėlimą. Įlanką galima ir apvažiuoti, bet persikėlus kelias sutrumpėjo. Keltai plaukia labai dažnai, tad tikrai patogu jais naudotis. Persikėlę apsigyvenome viloje už Tivato, Radovič miestelyje, ant Kotoro įlankos kranto. Vilos savininkas sutiko labai šiltai ir svetingai. Visus mus paplukdė vandens motociklu ir išvažiuojant dar lauktuvių įteikė. Šioje viloje apsistojome keturioms paroms.

Kitą dieną mūsų kelionės tikslas buvo nuvažiuoti iki Mirištos ir nuplaukti į Žydrąjį urvą (Blue cave). Planą įgyvendinome. Plaukdami žavėjomės pakrante, skardžais, vaizdais. Įplaukę į urvą fotografavomės, maudėmės. Uolėtoje Adrijos jūros pakrantėje gamta suformavo urvą, į kurį patekus valtimi pro nedidelę angą atsiduriama požeminėje karalystėje, kurią apšviečia per vandenį sklindanti saulės šviesa. Vanduo maudynėms urve buvo šaltokas, neramu buvo ir dėl gylio, be to uolose matėme lyg skraidančių šikšnosparnių, tačiau baimes įveikėme vardan įspūdžių ir šokom į vandenį.

Į Žydrąjį urvą

Grįžę į krantą vykome į Sveti Stefan. Tai miestas-sala Adrijos jūros pakrantėje, 15 a. įkurtas kaip žvejų miestelis. Šią vietą yra pamėgę nemažai pasaulio garsenybių. Nuo Budvos miesto Sveti Stefan nutolęs apie 9 km. Į Sveti Stefan salą patekti negalėjome. Tik užsisakę viešbučius pateko, praėję patikros procedūrą. Pasigrožėjome pakrante. Salos vienoj pusėj maudyti galima nemokamai, o kitoj pusėj pliažas mokamas, brangus ir su apsauga.

Sveti Stefan sala

Sekantis tikslas nuvykti iki Perast miestelio. Perast – 17-18 a. pastatytas barokinis miestelis. Šalia yra dvi nuostabios mažytės salelės. Miestelis turintis apie 350 gyventojų ir turtingą Venecijos laikų paveldą: 16 baroko stiliaus rūmų, 17 katalikų bažnyčių, 2 cerkves.

Perast

Grįžtant į vilą užsukome į Tivato miestą, uostą, pakrantę. Kuriame, pradėjus tempti, labai gražus apšvietimas. Matėme labai gražių jachtų, deja jas fotografuoti draudė jachtų apsauga.

Tivat

Juodkalnija

Kitą dieną išsiruošėme į nemenką kelią kalnais iki Žabliako rajono, prie Taros upės kanjono. Kelias, kad ir per kalnus, bet platus, geras. Taros upė yra didžiausia Juodkalnijoje, o jos vanduo toks skaidrus, kad jai prigijęs „Europos ašaros“ vardas. Čia mūsų laukė raftingas – plaukimas plaustu Taros upe. Buvo smagu ir įpūdinga. Raftingą baigėme užsakytais pietumis šalia virš Taros upės 150 m aukštyje pakibusio unikalaus penkių arkų tilto, praminto „Tiltų karaliumi“. Tai Džiurdževiča Taros tiltas.

Taros upė

Džiurdževiča tiltas

Prisipramogavę ir prisisotinę įspūdingų vaizdų jau tamsoj grįžome į savo vilą.

Kita diena mūsų buvo paskutinė tai pagal planą buvome pasilikę apžiūrai Kotoro miestą, jo senamiestį. Iš senamiesčio kilome į virš miesto iškilusios Šv. Jono tvirtovės griuvėsius. Iš šios, apie 370 metrų virš Kotoro iškilusios vietos atsiveria nuostabi visos įlankos panorama, o jai pasiekti reikia maždaug valandos ir 1350 laiptelių. Beje, pradėti kopti į tvirtovę rekomenduojama kuo anksčiau ryte, mat kaitrūs saulės spinduliai gali apsunkinti kelionę, o prasilenkimai siauruose takeliuose su įdienojant vis didėjančiais turistų srautais gali prailginti kelionę.