Nuo ko viskas prasidėjo... ir nustot nebėjo :)

  

  Kai esi vidutines pajamas gaunantis lietuvis, tai nors esi ir pragyvenęs vos ne pusę amžiaus, dažniausiai esi nedaug keliavęs. Bent taip jau yra su mano artimaisiais. Žinių, noro keliauti mums  tikrai netrūko. Tačiau kokios gali būti kelionės galvoj, kai kišenėj ne kažkas, kai anglų kalbą mokeisi tik kažkada sovietų laikais, ir kai didesnę gyvenimo dalį manei, kad visi kiti gudrūs, o tu tai nelabai. Tačiau gyvenimas nestovi vietoj, jis eina, neklausdamas kaip tu leidi dienas, mėnesius, metus. Taip ir gyvenau, kol nepradėjau jausti artėjančio ir gąsdinančio to pusės amžiaus jubiliejaus. Na ir kai visi aplink ėmė šnekėti, kad tas artėjantis 50 tai „vau“, supratau, kad privalau nuveikti kažką tokio.

   Po daugybės svarstymų, paieškų, derinimo su artimaisiais, išryškėjo rezultatas – tapo aišku, kad mano „vau“ tai savarankiška kelionė į Maljorką. 😎

 Užsiregistravus „Ryanair“ svetainėje, skrydžiui Kaunas - Maljorkos Palma bilietus pirkau aštuoniems asmenims, nes tiek norinčių skristi kartu atsirado :).  Patirties  bilietų pirkime neturėjom, pasirinkom pirkti juos tiesiai iš skrydžių bendrovės. Nors pirkom bilietus   visai kompanijai iki kelionės likus daugiau nei šešiems mėnesiams, kaip paaiškėjo vėliau, mokėjom beveik tą pačią sumą kaip ir pirkusieji daug vėliau. Esu įsitikinusi, kad oro skrydžių bendrovių bilietų kainų politika priklauso nuo paklausos, skrydžio peržiūrų.  Kadangi tai paprastam keliautojui nematoma, lieka pasitikėti sėkme, kad bilietus pirkęs anksti, juos pirkai pigiai.

      Atėjo eilė antrajam žingsniui – išsinuomoti patalpas. Išsamiai susipažinę su siūlomomis išsinuomoti patalpomis tinklapiuose Booking.com, Hotels.com, užsisakėme https://www.booking.com/   visai kompanijai vilą salos šiaurės rytuose, įlankos Pollencia pakrantėje, Alkudijoje.

   Paskiausia ėmėmės automobilių nuomos, kelionei rezervavom du automobilius: Ford Fiesta, kuriais planavom apkeliauti visą salą. Norintiems platesnės informacijos apie automobilių nuomą spausti čia.

   Kadangi skrydis iš Kauno, automobilių saugojimo aikštelėmis nesidomėjome, nes vyro giminaičiai maloniai sutiko pasaugot mūsų automobilius savo namo kieme. Taigi, atlikus visus namų darbus, ėmėme malonesnių rūpesčių : garderobo, lagaminų ir pan.

    Ir atėjo kelionės diena :) Nors skrydis tik vėlai vakare, bet išvykom dieną, kad neskubėdami dar galėtume pasisvečiuot pas giminaičius, kurie susitikimo be vaišių neįsivaizduoja. Ir kaip kitaip, juk mes lietuviai esam..  Taigi pasisvečiavom, nusifotografavom ir giminaičių laiku buvom pristatyti į oro uostą. O čia ir nuotykiai prasidėjo. Gaila, bet pradžia  nekokia gavos. Stresas nugalėjo :( 😓  

    Taigi, oro uoste reikėjo pakilti į antrą aukštą, tam įrengti elevatoriai. Ten pirmiausia ir susiruošė mama, kuri visą gyvenimą vadove, organizatore, reikalų tvarkytoja yra. Ir tai, kad jai šiek tiek daugiau nei septyniasdešimt, kad skrenda pirmą kartą - tai nieko tokio, tai vadovauti jai netrukdo. Užlipo ji vos ne pirmą kart ant eskalatoriaus, o lagaminas, kurį tempė iš paskos, kažkur užkibo. Pasekmė aiški: mama eskalatoriui šiek tiek pavažiavus į viršų, griuvo. Visa laimė, kad kažkaip šonu, ne aukštielnika.. o kadangi mama iš stuomens ir iš liemens, tai didžiąją dalį visos mūsų kompanijos pati virsdama kartu išguldė. Šalia manęs kilęs vyrukas, kurio mūsų virsmas nepalietė, neatsistebėdamas paklausė:

- Ir ko Jūs visi čia virstat? krentat?

   Atsakymo jam neturėjau. Juk neimsi pirmam sutiktam žmogui pasakot kiek jaudulio, nerimo, baimės ir streso susiruošus į kelionę pirmą kartą. Nusišypsojau kvailai ir kibau gelbėt kartu su kitais atsikelt mamai. Sujudimas aplink didelis, visi tik žvalgos kas čia įvykę.  Nemalonu būti dėmesio centre, kai jautiesi pasimetęs, sutrikęs. 😕   Šiaip ne šiaip pakilom, susirinkom daiktus ir pamatėm, kad mama išbalus kaip drobė. Kažkas parūpino vandens, kažkas – validolio. Apžiūrėjom mamos nugarą, o ji lyg akėčiom išakėta. Praėjus pirmajam šokui, mamai ėmė kilt spaudimas, svaigt galva, skaudėt visą kūną. Žodžiu kelionė pakibo vos ne ant plauko. Bet gerai, kad mama ne šiaip lietuvė, o tvirta žemaitė. Pasėdėjo, vaistų išgėrė ir mintis, kad atėjo laikas ne atostogoms, o paskutinei kelionei, iš savo galvos išvaikė.  Vartai vėlavo atsidaryti, buvo tvanku, visą laiką reikėjo laukti stovint, susigrūdus, ir mama stovėjo, kai dabar pagalvoji iš kur tiek sveikatos..  Kad ir nevykus kelionės pradžia, bet toliau viskas sėkmingai klojos, skrydis neišvargino ir pusiaunaktį atskridę į Palmą, pajutom, kad svajonės pildosi. Čia šiluma ir palmės... Tas kvapas ...😙😙😙

    Į Palmos oro uostą atskridome naktį, apie pirmą valandą. Buvo neramu ar automobilių aikštelėje rasime iš anksto išsinuomotus automobilius. Išėjus iš oro uosto pastato, įkvėpus ispaniškos gaivos, priešais pamatėme kelių aukštų automobilių aikštelę. Tikėjome, kad joje rasim savo dvi Ford fiestas. Tuo labiau, kad buvo nurodytas aukštas ir parkingo vietos numeriai. Kaip buvo nurodyta taip viską  ir radome. Susikrovėme  lagaminus į automobilius, susireguliavome navigacijas ir pajudėjome. Tik šiek tiek strigome išvažiuojant iš aikštelės ties pakeliama užtvara dėl susimokėjimo už aikštelę. Dėl patirties trūkumo, nežinojome, kad bilietuką reikėjo išsimušti kasoje arba parkomate. Bet tai nuotaikos nesugadino, greit nesklandumus įveikėme. Išvykome link Alkudijos miestelio, kur mūsų laukė išnuomotas atostogų namelis.

Nakties tamsoje bandėme įžiūrėti gamtos vaizdus, kalnus, tačiau nieko nematėme tik lygų, gerą kelią, autostradą.

     Savo namelį radome greitai. Jame degė šviesos ir vėl nerimas aplankė su galvoje knibždančiais klausimais: ar viskas čia gerai, ar jis nėra išnuomotas kitiems, ir ar čia mūsų taip laukiama. Pasirodo mūsų. Šviesos namelyje degė, o durys buvo užrakintos. Pasirodo, kad savininkas jas įjungė ir paliko, kad mums jaukiau įeiti būtų ( vis dėlto naktis, tamsu buvo)  :) Namo raktus radome sutartoje vietoje.  Įėjus į namelį vaizdas toks kokį ir matėme užsisakant. Ir dar daugiau, nustebino savininko malonus rūpestis radus vaišes šaldytuve 😍.

     Kieme Viduržemio jūros ošimas, o mes sėdame vėlyvai vakarienei ir juokaujame, kad ryte nuo vaizdo akys prasiplės. 👀