Skrydis buvo sėkmingas. Iš Vilniaus Atėnus pasiekėme per nepilnas tris valandas.
Mama labai džiaugėsi, kad „Wizz Air“
skrydžių bendrovė informaciją keleiviams apie skrydį teikė ir lietuvių
kalba. Suprasdama kas sakoma, mama jautėsi rami, tad ir mums užduotis
skrydžio metu mamai "užkalbėti dantis" nebuvo sudėtinga.
Atskridus ėmėme žvalgytis iš anksto išsinuomotos Toyotos Yaris, kurią buvo pažadėję atvaryt į oro uostą. Neradę savo vardų oro uoste pasitinkančių asmenų laikomose kortelėse, šiek tiek sunerimome.
Nusprendėme pasižvalgyt aplink.Ties išėjimu iš oro uosto, trumpalaikio laukimo aikštelėje pastebėjome Toyota Yaris automobilį, kurio vairuotojas, pamatęs, jog mes atkreipėme dėmesį į šį automobilį išlipo pasikalbėti. Paaiškėjo, kad jis laukia būtent mūsų.
Pasirašėme reikiamus dokumentus, sėdome į išsinuomotą automobilį ir pajudėjome link Kastraki, kur iš anksto buvome užsisakėme nakvynę. Atstumas beveik 400 kilometrų, tačiau įveikiamas, kai žinai kur vyksti, ką planuoji pamatyti ir koks grožis laukia. O mūsų planuose buvo pamatyt Meteoros vienuolynų kompleksą, apžiūrėt Peloponeso pusiasalį bei aplankyt Atėnus. Planas didelis, tad norėdamos jį įgyvendint turėjome laikyt tempą. 😀
Didžiąją kelio dalį link Kastraki įveikėme važiuodami autostrada. Pasitaikė nemažai įvairaus dydžio tunelių, padedančių įveikti kalnuotas vietoves.
Įveikiant suplanuotą atstumą bei tolimesnės kelionės metu, važiuojant autostradomis teko mokėt už kelią. Nors mokėtinos sumos ir nebuvo nedidelės, svyruojančios nuo vieno iki beveik keturių eurų, tačiau kai tai teko daryt pavažiavus keliu dvidešimt - penkiasdešimt kilometrų, kelionės pabaigoje turėjome jau didžiausi pluoštą mokėjimo kvitų, kurie nedžiugino :(👉
O štai tokie vaizdai akį džiugino 👇
Pavakarojom,
pasigrožėjom
ir ėjom ilsėtis, nes žinojome, jog laukia nuostabus rytojus 😊
Atsikėlus papusryčiavom ir išsiruošėm vienuolynų kompleksų apžiūrai. Vykome automobiliu, po truputį juo kilome vis aukštyn, tačiau kelias nebuvo bauginantis.O atsivėręs grožis,tai žodžiais neapsakomas 😍 Mama bijo aukščio, tai be galo džiaugėmės kad atsivėrusios grožybės ją suviliojo ir privertė valdyt savo baimes, stengtis nematyt pavojų ir žiūrėt tik į tai kad džiugina akis 😊😊😊
Šiuo metu Meteorą sudaro šeši vienuolynai. Vienuolynai yra pastatyti ant natūralių smiltainio uolų stulpų.
Vienuolynas Agia Triada turi nesaugiausią ir nepatogiausią vietą. Daugeliui ši kalva jau pažįstama ir matyta viename iš Džeimso Bondo kino filmų.
Kai
vienuolynais labiau ėmė domėtis turistai, buvo nutiestas naujas kelias.
Dabar iki vienuolynų galima pakilti serpantininiais uolose iškirstais
laipteliais. Daugelyje vietų virš bedugnių permesti siauri tilteliai.
Visus apsilankiusius turistus vienuolynai stebina unikalių freskų,
ikonų bei drožinių kolekcijomis ir svaiginančiais bei užburiančiais
kalnų vaizdais.
Megalo
Meteoro vienuolynas - didžiausias iš visų vienuolynų pastatytas 625 m
aukštyje. Norint patekti į šį vienuolyną, kaip ir į daugelį kitų, reikia
įveikti statų šlaitą. Tai ganėtinai nesunku lyginant su prabėgusiais
šimtmečiais, kada vienintelis būdas patekti į vienuolyną buvo specialus
krepšys, į kurį įsodintą žmogų tam skirto įrenginio pagalba pakeldavo
aukštyn.
Agiou
Stefanou – tai moterų vienuolynas. Jame gyvena 32 vienuolės. Į šį
vienuolyną patekti paprasčiau - tam per prarają nutiestas tiltukas.
Uolose
laipteliai iki vienuolynų buvo iškalti tik XX amžiaus pradžioje. Kaip
pirmieji vienuoliai patekdavo į stačių uolų viršūnes ir kaip jiems
pavykdavo į tokį aukštį užkelti statybines medžiagas - vis dar
paslaptis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą